Osteochondroze dažniausiai vadinami distrofiniai stuburo kaulo ir jungiamojo audinio pokyčiai. Paaiškėjo, kad stuburas negali susidoroti su įprastomis apkrovomis - ir tai pirmiausia išreiškiama skausmu, kuris iš pradžių yra neaiškiai išreikštas, bet laikui bėgant tampa vis stipresnis.
Pagrindiniai ligos simptomai
Krūtinės ląstos osteochondrozė yra liga, kuri dažniausiai pasireiškia suaugus ir ilgą laiką visiškai nepasireiškia. Taip yra dėl to, kad krūtinės stuburą natūraliai palaiko ir fiksuoja šonkauliai – todėl tarpslanksteliniai diskai yra gerai apsaugoti.
Sergant šia liga, plonėja ir išsausėja stuburo disko šerdis, aplink jį pradeda nykti pluoštinis audinys, o kremzliniame audinyje vyksta neigiami pokyčiai. Paaiškėjo, kad stuburas negali susidoroti su įprastomis apkrovomis - ir tai pirmiausia išreiškiama skausmu, kuris iš pradžių yra neaiškiai išreikštas, bet laikui bėgant tampa vis stipresnis. Tačiau esant dideliam stresui – sėdimas gyvenimo būdas, sėdimas darbas, nuolatinis stresas, bloga laikysena ir nugaros traumos – anksčiau ar vėliau osteochondrozė pažeidžia krūtinės ląstos sritį. Liga laikoma labai dažna – ja serga kas trečias suaugęs žmogus.
Kokie yra krūtinės ląstos osteochondrozės simptomai Visų pirma, esant skausmui, kuris apima:
- tarpkapulinis ir tarpšonkaulinis neuralginis lumbago;
- skausmas kairėje krūtinės pusėje;
- rankų skausmas, sustiprėjantis jas pakėlus ir siekiantis iki pat pirštų galiukų;
- skausmas pasilenkus;
Be to, krūtinės ląstos osteochondrozė gali pasireikšti tirpimu – ne tik krūtinėje, bet ir įvairiose kūno vietose. Kartais dėl osteochondrozės sutrinka kalba, o kartais net pleiskanoja oda, lūžinėja nagai, niežti oda, sutrinka virškinimas.
Krūties osteochondrozės skausmas gali pasireikšti įvairiais būdais. Kartais tai būna nestiprūs veriantys ar nuobodūs skausmai, kurie pasireiškia vėlyvą popietę ir išnyksta po fizinės veiklos – pavyzdžiui, trumpai pasivaikščiojus. Dažniausiai taip tęsiasi pradinė krūtinės ląstos osteochondrozės stadija, kai dar nėra giliai pažeisti tarpslanksteliniai diskai.
Vėlesniuose ligos vystymosi etapuose skausmo simptomai dažnai pasireiškia lumbago forma. Skausmas yra ryškus, ūmus, trukdo normaliai kvėpuoti, o nereikalingi judesiai tik apsunkina situaciją. Dažnai lumbagas prasideda po ilgo neveiklumo – pavyzdžiui, kelių valandų darbo prie kompiuterio statinėje padėtyje.
Ypatingas krūtinės ląstos osteochondrozės „klastingumas“ yra tas, kad liga gali sumaniai užmaskuoti save kaip keliolika kitų negalavimų. Krūtinės ląstos osteochondrozę labai lengva supainioti su plaučių uždegimo, krūtinės anginos, išemijos, infarkto simptomais. Kartais liga panašesnė į inkstų ar kepenų dieglius, o kalbos sutrikimas ir tirpimo pojūtis įvairiose kūno vietose netgi painiojamas su insulto požymiais.
Be to, klaidų daro ne tik patys pacientai, bet ir patyrę gydytojai – tai labai apsunkina ligos diagnozę. Krūties osteochondrozę ypač sunku atpažinti ankstyvosiose stadijose – todėl dažnai diagnozuojama ligai jau išryškėjus ir perėjus į lėtinę stadiją.
Tuo tarpu laiku diagnozuoti krūtinės ląstos osteochondrozę iš esmės svarbu. Tai leidžia nedelsiant pradėti gydymą ir atidėti ligos vystymąsi, žymiai sumažinant skausmo simptomus, kurie lydi ligą.
Kodėl krūtinės ląstos osteochondrozė pavojinga
Krūtinės ląstos stuburo osteochondrozė nekelia tiesioginės grėsmės paciento gyvybei. Tačiau, jei nepaisoma, tai gali sukelti rimtų komplikacijų:
- lėtinės tarpšonkaulinės neuralgijos atsiradimas;
- krūtinės ląstos išvarža;
- nugaros smegenų suspaudimas pažeistoje stuburo srityje.
Išplėstinė stuburo osteochondrozė išreiškiama skolioze; kartais liga išplinta į kaklo slankstelius ir sukelia balso praradimą.
Be to, stiprus stuburo susilpnėjimas krūtinės ląstos srityje gali sukelti pilvaplėvės vidaus organų deformaciją. Savo ruožtu tai greičiausiai sukels visokius virškinamojo trakto – skrandžio, kasos, kepenų, inkstų, tulžies takų – sutrikimus.
Krūtinės ląstos osteochondrozė reikalauja kruopštaus gydymo, kuris padės ilgam sulėtinti ligos vystymąsi, užkirsti kelią komplikacijoms – o ankstyvose stadijose visiškai neutralizuoti ligos simptomus.
Kaip liga gydoma?
Kokie metodai naudojami krūtinės ląstos osteochondrozės gydymui Visų pirma, atliekama išsami diagnostika, apimanti tiek paciento apžiūrą specialisto, tiek tyrimus naudojant modernią įrangą. Tai leidžia tiksliai nustatyti diagnozę ir įsitikinti, kad tai osteochondrozė, o ne kita liga.
Nustačius diagnozę, gydytojas gali naudoti šiuos gydymo metodus:
- vaistai, skirti palengvinti skausmo simptomus;
- fizioterapija, lazerio terapija, akupunktūra ir refleksologija;
- manualinė terapija ir gydomasis masažas;
- specialus gydomosios mankštos kursas.
Beveik visi išvardyti metodai nėra skirti pašalinti osteochondrozę kaip tokią, o palengvinti uždegimą ir sumažinti skausmo stiprumą. Skausmo pašalinimas yra pagrindinis krūties osteochondrozės gydymo tikslas. Tuo pačiu metu manualinė terapija ir mankštos terapija gali „ištiesinti“ stuburą, padidindama atstumą tarp slankstelių ir užkertant kelią suspaudimui. Tačiau gydomąją mankštą pacientas privalo atlikti reguliariai – kitaip tai neduos jokio rezultato.
Kai kuriais, ypač sunkiais atvejais, gali būti taikomas chirurginis krūtinės ląstos osteochondrozės gydymas. Esant tokiai situacijai, pažeisti slanksteliai pakeičiami protezu – praktika rodo, kad operacija efektyvi maždaug 50 proc.
Sergant krūtinės ląstos osteochondroze, rekomenduojamos reguliarios kelionės į kurortus. Sanatorijoje pacientas gauna visavertę kompleksinę terapiją, derinant vaistus, fizioterapinius ir gimnastikos metodus – ir ilgą laiką jaučia reikšmingą savo būklės pagerėjimą.
Liaudies gynimo priemonės
Ūminiais ligos atvejais krūtinės ląstos osteochondrozę rekomenduojama gydyti stacionare. Bet jei simptomai nėra sunkūs, į ligoninę vykti nebūtina. Šiuo atveju namų priežiūra tampa esminė. Osteochondrozę ne tik galima, bet ir būtina gydyti liaudies gynimo priemonėmis – kartais jos rodo ne mažiau veiksmingumą nei oficialios medicininės procedūros.
Gydymu namuose siekiama to paties tikslo – greito skausmo ir uždegimo malšinimo, ligos simptomų palengvinimo. Todėl gydant osteochondrozę liaudiškomis priemonėmis, naudojami raminamuoju, nuskausminamuoju ir priešuždegiminiu poveikiu pasižymintys žolelių ir augalų nuovirai, tepalai, kompresai ir užpilai.
Kokius vaistinius mišinius rekomenduojama virti vietoj arbatos ir gerti sergant osteochondroze? Tai ramunėlės, medetkos, šalavijai, beržo lapai, braškių lapai ir prinokęs viburnum. Be to, šiuos mišinius galima maišyti tarpusavyje – aromatingas karštas gėrimas iš dviejų ar trijų skirtingų žolelių suteikia pastebimą efektą.
Nuovirai verdami taip pat, kaip arbata – valgomasis šaukštas vaistinio augalo užpilamas stikline karšto vandens, užpilamas ir geriamas į vidų du tris kartus per dieną. Kartu su nuskausminamųjų ir priešuždegiminių žolelių vartojimu, rekomenduojama gerti raminamuosius motininių žolelių, levandų, valerijonų užpilus – ligos eigoje neišvengiamas stresas gali dar labiau pabloginti simptomus.
Be vaistinių nuovirų, naudojamos vonios su vaistiniais priedais – pavyzdžiui, ugniažolės, gysločio, pušų spyglių ekstraktai veikia raminamai ir šildant. Ši vonia malšina raumenų spazmus, gerina kraujotaką tarp uždegusių stuburo diskų, šalina uždegimą.
Ūminio skausmo laikotarpiu nerekomenduojama naudoti kompresų, tepalų ir trynimų. Tačiau jie gali būti naudojami ligos užliūliavimo metu. Pavyzdžiui, populiarus įtrynimas garstyčių-kamparo tepalu – 50 gramų garstyčių ir kamparo praskiedžiama 100 mililitrų spirito ir 100 gramų žalio kiaušinio baltymo, maišoma iki vientisos masės. Tepalas dvi savaites tepamas ant nugaros nakčiai – gydomos vietos viršus turi būti padengtas vilnoniu audiniu.
Ką daryti paūmėjus?
Kas laikoma ligos paūmėjimu? Šis terminas reiškia stiprų skausmą. Jei pacientas jaučia pastebimą diskomfortą, pažįstamą lumbago ir nuobodu skausmą krūtinės srityje, plintantį į pilvaplėvę, apatinę nugaros dalį ir rankas, tuomet pats laikas skirti savo ligai maksimalų dėmesį.
Paūmėjimo metu rekomenduojama:
- išvengti hipotermijos ir streso;
- kuo mažiau likti nejudančiose padėtyse, kuriose išlieka apkrova stuburui;
- ant pažeistos vietos tepkite švelnius kompresus ir tepalus, kurie neturi per stipraus poveikio;
- švelniai masažuokite pažeistas vietas patys – bet venkite stipraus spaudimo;
- kiek įmanoma tęskite fizinę terapiją, bet tik tuo atveju, jei tai nepadidės skausmo.
Ūmių komplikacijų atveju taip pat rekomenduojamas lovos režimas. Jei atsiranda nepakeliamas skausmas, gali prireikti net hospitalizuoti. Tačiau daugeliu atvejų krūtinės ląstos osteochondrozės paūmėjimą galima sustabdyti namuose, ypač jei švelnų režimą derinate su specialisto paskirtų vaistų vartojimu.
Pagrindinė osteochondrozės paūmėjimo sąlyga yra fizinio aktyvumo trūkumas. Uždegusiems tarpslanksteliniams diskams reikia maksimaliai pailsėti – tuomet paūmėjimą galima greitai susitvarkyti.